.
Subscribe to my channel Youtube.com/user/DaLiaMuzic
TAMA LIU MAI BAINAKA SIRA, BEM VINDO E OBRIGADA PELA VISITA!

domingo, 1 de junho de 2014

Labarik Timor oan ho Aik-nanoik avo Lafaek

Foto tirada na exposição “Rostos de Esperança” em Lisboa,
por José Revez  1999/2001.
Dehan Aik-nanoik ka haktuir bei-ala sira katak Timor Leste "moris" ka "mosu" ka "forma" husi Lafaek oan ida, nebe to'o ohin loron timor oan sira temin, ho orgulho, respeito no atensaun, "Avo Lafaek".

Aik-nanoik ne'e interessante no importante laos deit ba ita nia oan sira maibe mos ba ema bo'ot sira, bassa, haktuir istoria dehan lafaek oan ne'e  wainhira i'is atu besik kotu, tamba deit la'o iha rai maran no manas hodi buka ai-han, hasoru labarik ida i labarik ne'e fo-tulun Lafaek oan ne'e  hodi fila fali ba tasi no salva nia vida lalais. Acto hatudu katak labarik oan ne'e iha kbi'it (coragem), forsa no nia laran mo'os no puro, pois, nia hatene katak nia rasik bele mate wainhira ajuda bodik lafaek ne'e...

Ho gratidaun no sentimento amizade no paternal ba labarik oan nee, Lafaek mos decide retribui ho "ajuda" labarik oan ne'e tula iha nia kotuk hodi viajem liu mota no tasi to'o iha fatin nebe'e Loro(n) matan Sa'e ba. Maibe to'o iha neba ho kolen Lafaek oan ne'e la konsegue lori labarik ne'e fila fali, i, iha fatin ne'e duni mak Lafaek nia isin sai fatuk no transforma a'an bo'ot no bo'ot tan ho forma ilha ida, hodi nune nia fo mahun no habitat foun  ida ba labarik ne'e moris no proteje (tuir  ita nia lisan hanorin) ho nia forsa natural. "Labarik" ne'e ma'ak ohin loron representa Ita nudar Povu ida, Povu Timorense.

Ilha nebe'e labarik oan ne'e hela ba mamuk no laiha buat ida, nia rasik ho nia kbi'it hasoru desafios no dificuldades barak hodi sobrevive iha ilha foun ne'e, nebe'e nia Avo Lafaek ma'ak fo hela, no nia sarani ho naran TIMOR.

Atu dehan katak "Natureza mak fo'o Vida ba ita maibe ita mak constroi nia". Sasin nebe ita husik hela mak lalenok ba ita-an no ita konstrui iha ita nia moris. "É  a Natureza que nos da Vida mas somos nos quem a Construimos". O legado que deixamos é o espelho do que somos e construímos em vida.

Timor  ohin conhecido ho nia forsa, persistencia e resistencia iha tempo invasaun Indonesia kedas iha tinan 1975. Kestaun nebe'e mosu ma'ak iha tempo ne'e (lee tempo neba) labarik sira nia moris oinsa? Sera sira iha liberdade atu moris tuir natureza labarik sira nian? Sira iha ka lae liberdade atu halimar, atu aproveita sira nia infancia hanesan normalmente ita hakarak ka hein?

Tuir hau nia hare no perspectiva, sira automaticamente obrigado atu "crescer como adultos" (moris hanesan ema-boot) tamba circunstancias no situasaun nebe'e sira moris, sira senti iha sira nia kulit moras wainhira hare sira nia inan-aman militar kaer, tortura sem hatene sira nia destinu no la hatene sei bele hare hias fali inan-aman ka lae?  Tamba ne'e, labarik sira obrigado a amadurecer no encarar a vida como ela é ... (situasaun obriga labarik aktua hanesan ema boot no hala'o moris tuir realidade ...). Iha sirkustansias ne'e labarik oan feto sira sai responsavel no assume papel nudar inan no labarik mane oan sira assume kna'ar nudar aman iha uma laran. Dala ruma sira mos envolve a'an iha funu hamutuk ho adulto sira hodi clandestinamente ajuda ita nia funu-nain sira iha foho, serve hanesan meio atu fahe informasaun, no providencia elemento essenciais sobrevivensia hanesan ai-han ou ai-moruk. Iha Dili laran, iha tempo Resistencia, labarik sira mos partisipa aktiva iha aksaun sira ho gritos de guerra "Viva Xanana Gusmao...", "Viva Timor Leste" no "A Luta Continua".

Consequencia Referendum iha tinan 1999 husik hela "fitar" no istoria triste ba povu Timor. Iha acontecimento lubuk nebe mak nunka atu haluha. Entre sira seluk, ita hotu assite liu husi notisia televisiva imajen chocante no toka komunidade internasional nia fuan, wainhira labarik oan monu iha rai kuak no baku nia kabun makas iha fatuk, labarik nee tahan deit nia moras no tahan nia i'is atu labele tanis tamba nia rasik iha consciencia katak se nia tanis milicia sira sei tiru oho hotu sira (familia refujiu ba ai-laran se'es husi busca no intimidasaun husi para militer indonesia sira). Imajen ne'e fo-sai bebeik fila-fila iha chanel internasional (liuliu iha Portugal) iha tempo neba, nebe,  halo Portugal no mundo tomak consolida maka'as liu-tan aksaun solidariedade ba causa Timor.   
  • Sira bele hanoin nune: "Oinsa mak labarik kikoan ida iha consciencia ba saida mak akontese, tamba normalmente labarik sira kuandu monu no aleija a'an sira tanis no hakilar tamba moras, no labarik sira mos normalmente laiha nocao do perigo e da consequencia".
Tinan 12 liu-ba (2002) Timor Leste Proklama Restaurasaun Independensia no Timor forma governo demokratiku ho estado unificado - Republika Demokratika Timor-Leste (RDTL). Realidade hatudu Timor ohin avancado ona "kompara ho tinan sanulu antes de 2002". Faktu balu hatudu iha sektor agricola percuaria diak liu nomos economicamente Timor-Leste klasifikadu segundo pais asiatico mais desenvolvido tuir indice Banko Mundial nian. Maski nune, ohin, tinan 2014 ita sei hare povu kiak barak ("... rendimentu populasaun nian ki’ik tebes, ida-ne’e influensia negativamente sira-nia kondisoins de vida..." - PR Taur Matan Ruak iha nia intervensaun ba lansamentu fatuk inagurasaun nian ba projetu ZEESM iha Oekusi, 25 Maiu 2014), no kondisaun moris seluk tan nebe "hanehan" ho pratika KKN. Illicit acts iha KKN laran fo impaktu direkta ka indirektamente ba povu nia moris, nune'e la providencia ajuda atu sustenta no hadiak povu nia moris (uma laran).

Fo-dulas iha Timor laran, ita sei hare labarik sira servisu no ajuda sira nia inan-aman hodi bele hetan etu bikan ida (refeicao bazika iha uma-laran) no haknauk "malus-tahan" ruma (karik resin) hodi loron ida bele iha osan hodi selu eskola. Ita mos hare iha sidade Dili labarik sira sei hi'it sira nia naha, hulan sira nia ai-leba hodi fa'an ai-fuan, modo, ikan no seluk tan. A imagem de tristeza reflexo husi neglijensia "ukun-nain" sira nebe envezde INVESTE osan ba POVO maibe ENSE fali Osan ba BOLSO.

Infelismente numero razoavel labarik sira nia moris ainda "fica mal na fotografia" e severamente mal desenvolvida. Eskola no sira nia vida infancia ma'ak serviso kosar metan suli iha dalan, iha basar, iha "obras" hodi buka moris. Achamos que não deveria ser assim, mas a realidade é esta.

Hanoin hikas fali dadolin "Loron Ida, Wainhira Hau Bo'ot" nebe'e hakerek-nain inspira husi imagem simples oan ne'e:



Historia Evalina nian, realidade seluk nebe leno ba ita batalha dura no sakrifisiu bo'ot luta ba moris no sobrevivencia. Ho tinan nurak (tinan 7 deit) nia asumi-an nudar parte responsavel ba moris nia uma-laran ka familia. Bele hare hikas "A Day in the Life of Evalina" iha links ne'e:  A Day in the Life of Evalina - Experience Poverty in Timor.

Reflekte ba moris labarik sira nian ohin loron fo-hanoin ita ba Aik-knanoik "Labarik no Lafaek" oan nebe bei-ala hatutan hela mai ita. Historia impressionante nebe konta Labarik nia coragem no esforsu luta ba nia moris no sobrevivencia. Karik iha liafuan xavi ruma mais importante atu ita banati tuir mak "luta, esforso, determinacao, coragem ka kbiit, tulun ka ajuda, amizade, solidariedade no domin."
 
Artigo ne'e hakerek ho hanoin ba ohin, 1 de Junho de 2014, loron espesial ba labarik sira, atu ita tau a'an iha sira nia fatin (hanesan uluk ita sei kiik) no dispensa itoan hanoin ba labarik sira nia moris, sira nia desejo no sira nia mehi "when I grow up". Nune'e ita bele iha neon no loke laran ba labarik sira nia "sofrimento" no fo-tulun sira atu moris digna ho merito e direito nebe consagra iha Constituicao RDTL. So nune mak ita bele dehan katak sim "As crianças são o futuro da nação".
  • Ba Labarik sira hotu iha Mundo Rai-klaran, liu-liu ba Labarik sira iha Ita nia Rain Timor Leste, hakerek-nain hato'o Feliz Dia Mundial da Criança!


Dalia Kiakilir Agostinho
Oxford, O1 de Junho de 2014


Links de Referencia:
  1. Lafaek Oan Ida Naran TANUKA
  2. A Lenda do Crocodilo
  3. "Loron Ida, Wainhira Hau Bo'ot"
  4. A Day in the Life of Evalina - Experience Poverty in Timor
  5. PR Taur Matan Ruak iha nia intervensaun ba lansamentu fatuk inagurasaun nian ba projetu ZEESM iha Oekusi, 25 Maiu 2014


Sem comentários:

Enviar um comentário

Publicação em destaque

"ÉS VIVA"

"És viva" A todas as mulheres Estás triste, Estás só Porque ninguém te fala Porque ninguém te liga Ninguém quer saber d...