.
Subscribe to my channel Youtube.com/user/DaLiaMuzic
TAMA LIU MAI BAINAKA SIRA, BEM VINDO E OBRIGADA PELA VISITA!

terça-feira, 28 de agosto de 2012

Ami Timor Oan, Ami Nia Naran Timor!

"Atu hamentin ita nia identidade Timor, basta hahu husi simples principio basico "ITA NIA NARAN", tamba husi ne'e mak ema conhece ita e husi ne'e mak ema identifica TIMOR!"

[ Hau nia naran RUBINAHAK! ]  |  [ Hau nia naran KIAKILIR! ]

Copyright © Kiakilir

Husi kano'ik (historia) nebe ita nia bei-alan sira (antepassados) husik ba ita, ita nia avo sira rai hela heransa ida ba Geração foun, liu husi cultura, habitos, crensas no valores tradicionais nebe ikus-mai influencia ba ita nia sociedade, tamba liu husi heransa sira ne'e mak ohin loron ita nia juventude, foinsa'e, sira sei kaer metin hodi hamorin nafatin ita nia rain nia naran no hametin ita nia identidade.

Ba ema sira iha rai liur, internacionalmente, Timor hetan reconhecimento liu husi crensas religiosas, crensas tradicionais, crensas espirituais no crensas nebe mak sai "marco" ida hodi ema bele temi, "ne origem Timor". Exemplo mak ita nia hatais (vestes) hanesan "Tais", no simbolos ideologicos nebe hahu husi crensas espirituais no religiosos hanesan "Kaibauk".

Hatene katak uluk, tuir informasaun, ita nia inan no aman sira, wainhira oan sira moris, sira sei hakarak fo naran ou sarani oan sira ho naran asli, naran timor maibe igreja mak la aceita tamba igreja considera katak naran timor nian naran "Gentio" e Estado nia politica mos la aceita tamba questao "colonialismo".


Katak tamba nune mak ohin loron ita nia "naran rasik", naran "original" (lian portugues) ou naran "asli" (lian indonesia) mak Geração foun ne'e parece que "haluha" ou la hanoin atu usa fali atu "naran" sira ne'e bele iha continuidade (da'et), hau sinti katak ida ne'e se karik ita hanoin iha vontade ou hakarak, ita sei bele kaer metin nafatin no passa fila fali ita nia naran nebe herda husi ita nia "avo" sira ba ita nia oan no bei-oan, husi gesto simples ne'e ita hahi'i homenageia nafatin ita nia "avo" sira no hamorin nafatin ita nia identidade, liu husi principio basico ida mak "ita nia naran rasik", tamba naran ida -idak ho ninia simbolu hatudu ba uma-kain ida-idak iha Timor, husi naran sira ne'e ita bele hatene kedas ema ne'e husi nebe no husi uma-kain ida nebe.


Desde tempo Timor sai Colonia Portuguesa automaticamente Governo no mos Igreja aplica ho vontade propria buat ida naran Tradusaun criativa no Onomastica "lista ou catalogos ho naran" atu bele registo naran ho origem rai colonizadores nian "Portugal". Igreja catolica ajuda influencia no  aplica naran Portugues hodi diminui  identifikasaun ema ida-idak nian ho naran "Gentilico ou Gentio" (naran nebe identifika ita nia naturalidade) ba ema sira adulto no ba labarik sira recem nascidos ka foin mak moris. <<tlstudies.org>>


Gentio Timor nian, iha rituais religiosos barak ao longo da vida (nascimento, casamento, doença, morte, etc.) implica processos híbridos (fontes rua), liu husi doutrina religiosa catolica no doutrina religiosa tradicionail ancestral. Iha casos balun "hibridismo" ne mai husi diacronico (evolusaun no tempo) , iha casos seluk de forma sincronica (ao mesmo tempo) mas, de facto, iha Timor é facil atu conclui iha qualquer "estilo" familiar mistura entre mundo religioso tradicional no mundo cristão, introduzido husi malai Portugues sira.


Por outro lado, hibridismo religioso ne'e parece iha logica relativamente a cada momento  ciclo vital (nascimento, casamento, morte, etc.) Primeiro husi processos de legitimasaun husi oficiantes tradicionais (katuas, lia nain, matandok, etc.) e so depois mak passa ba  processos de legitimasaun husi oficiantes Igreja. "Assim, temos aqui um paralelismo entre os preceitos relogiosos tradicionais e os da igreja que funcionam como dois circulos concêntricos em tradução continua." <<"Viagens, Tradições, Mediações." Paulo Castro Seixas. Ediçoes Universidade Fernando Pessoa. Porto, 2006. Sani mos: 2) GENTIO DE TIMOR. Armando Pinto Correia.>>


Iha Indonesia atu sai warga/anggota Gereja Katolika sei sarani uluk lae no hili naran catolico ligado ho Santo/Santa sira. "(...) Maka untuk memilih nama Baptis pertimbangkan berikut ini: a) Pilih nama-nama Orang Kudus (Santo/Santa). b) Teladan/kisah hidup orang tersebut menarik bagi Anda untuk menjadi figur bagi Anda dalam hidup Beriman." (Cara Menjadi Katolik in luminareminus.wordpress.com). Kanoik mos hakerek, iha Filipina, no Portugal iha nia Missao Religiosa (Missionaria) ba Malaka, rekruta ema fo sarani sai catolico ho naran Portugues.  "(...) dan dibaptis menjadi orang Kristen Katolik dan diberi nama Portugis." (in KISAH TUAN TANAH TJITRAP).


Horiseik (loron hirak liuba) de facto hau hanoin hikas ba assunto ne'e, neduni, hau tenta buka no pesquisa informasaun nebe mak bele iha sobre NARAN ORIGINAL Timor nian maibe la hetan informasaun ida, tamba ne'e liu husi grupo GERACAO RDTL iha Facebook «https://www.facebook.com/groups/geracaordtl/» hau coloca questao ne'e hanesan apelo ida hodi hetan ema balu mak bele fo tan definisaun ruma ka ideias ruma hodi hamutuk bele hetan nia conclusao ida. Balun concorda no dehan diak ba ita nia jovem sira atu bele hanoin hikas ba assunto ne'e no bele buka hetan meios hodi aplica fali naran asli tamba naran origem timor nian  tuir ida-idak nia fatin (kostume) hanesan iha parte Tetun Terik nian mak: Dasihare, Loi-ko'u, Rubinahak, berebauk,Taiberek, Metalo'uk...


Balun mos dehan katak atu passa ka tau fali naran timor original ba ita nia oan sira lao's ideia diak ida tamba razoes rua, ida mak "labarik sira bele la aceita ka "la gosta", rua mak sira bele prefere naran moderno " ka keren. Razao rua ne'e iha nia logica nebe hau considera tamba de facto tempo avansa ona e mundo agora ita moris ne moderno, nune duni iha motivos atu hanoin katak atu fo hikas naran "asli" ba oan sira la acompanha desenvolvimento no modernizasaun ohin loron nian. 

Maibe hau husu,

Naran ida nebe mak Moderno? ou naran ida nebe mak Antigo?

Hateke no compara naran "ASLI" husi rai seluk, naran sira ne'e mai hotu husi antepassado sira, desde tempo Adao e Eva to'o tempo Antes de Cristo no tempo Depois de Cristo, exemplo: iha Portugal, naran balun mak usual liu mak "Maria e Jose" bele relasiona ho (Jesus nia Inan no Aman), naran rua ne usa laos deit iha Portugal maibe iha qualquer Pais seluk, ho lian Ingles temi "Mary and Joseph". 

Se karik ita hakat ba China, hare husi sira nia cultura, liafuan, tradisaun no visaun, sira iha politica ida nebe defende makas heransa sira nebe mak antepassado sira ou "avo" sira husik ba sira, sira nia alfabeto chinês difere husi rai sira seluk, nebe naran exemplo hau hatudu iha ne'e apenas significado ou traduz ba lian latim, sira nia naran China iha significado ida nebe representa sira nia fiar, estado psiquico, no animais sira adora, exemplo: Lian (salgueiro gracil), Li (Fortaleza, Formosa), Kumiko (Menina de beleza eterna), etc...


Atu hakerek sira nia idioma mak dificil tamba sira iha mos ortografia rasik, wainhira ita tama iha sira nia rain, primeira impressaun no imagem grava iha ita nia memoria mak modernizasaun tecnologica, lian no naran rasik.


Ita nia Primeiro Misnistro "Kay Rala Xanana Gusmao" hateten katak Timor iha identidade ida no cultura ida nebe Gerasaun foun labele halakon, iha artigo ida foti husi Forum Haksesuk, P.M. Xanana Gusmão defende katak ita nia naran mak ita nia identidade, nebe nia assina iha okos "Kay Rala" no sublinha katak a partir de agora nia hakarak ema reconhece nia ho naran "Kay Rala"  tamba naran ne herda husi avo sira nebe tuir mai nia sei fo nafatin naran Timor nian ba nia oan ikun rua. «Kay Rala in Forum Haksesuk»


Hau iha orgulho wainhira hau hatene katak Timor iha naran "asli" nune duni hau iha necessidade no curiosidade atu buka tan informasaun sobre naran sira ne'e nia origem, sobre Timor, la consegue hetan nia definisaun lolos sobre Historia no significado naran origem sira ne'e tamba ita iha naran barak hanesan "Kay Rala, Maukotu, Buikotu, Maurahun, Kilik, Mautrampa, Kahikata, Resiana, Kutudoe, Teukare, ko'oboru, Sera Key, Mau'leki, Falutxay, Darako'o, Buiasa, Kiakilir", maibe liu husi pesquisa balun hau conclui katak naran "asli" ka naran "original" sira ne'e nia definisaun logica existe tuir ida idak nia fatin, kostume no fiar. Hanesan  exemplo, iha America do Norte sira nia populasaun hahu husi Tribos e ida-idak ho ninian dialetos, nune duni maioria sira nia naran refere ba qualidade psiquica no fisica ho sira nia crensas da'et directamente ba natureza nebe sira moris iha loron bain-let. Naran sira ne'e varia conforme ambiente moris nian iha tribo sira nia laran.


Tuir Edukasaun no hanorin mak ita bele "muda" ka "mentaliza" katak Ita Timor oan iha naran rasik hodi ita bele simu, aceita no fo continuidade, atu nune ita nia naran bele moris nafatin husi Gerasaun ba Gerasaun. Neduni atu dehan "naran antigo husik deit ba avo sira" hau sinti la los tamba wainhira ema conhece Ita Timor oan, primeira pergunta nebe sira halo mak "Ita nia naran saida?" ou "Qual o seu nome?" ou "What's your name?" ou "Siapa namamu?"quando ita hatan apenas o facto de sira rona pronuncia temi ita nia naran ne'e, sira bele identifica katak ne naran Timor nian duni, laos naran husi rai seluk.


Afinal das contas, naran ida nebe iha mundo mak naran moderno? ou naran nebe mak antigo? Atu hamentin ita nia identidade Timor, basta hahu husi simples principio basico "ITA NIA NARAN", tamba husi ne'e mak ema conhece ita e husi ne'e mak ema identifica TIMOR!



husi DALIA "KIAKILIR"
Quarta feira 22 Agosto 2012



7 comentários:

  1. Parabens maluk Kiakilir...Ha'u apresia tebes ho maluk nia hanoin, vizaun no prinsipiu ne'e. Ida ne'e mak hatudu duni ita nia identidade, hatudu duni Povu Maubere nia an, nia identidade...!

    Lelo
    www.lelobere.page.tl

    ResponderEliminar
    Respostas
    1. Obrigada maluk Lelobere!
      Husi ne ita bele hanoin hikas ba ita nia prioridades, interesses atu nune mantem ita nia identidade no mos contribui ba ita nia rain Timor nia desenvolvimento!

      Kiakilir

      Eliminar
  2. Nee los duni belun Lelobere naran mak nudar ita identidade exemplo ita nia boot sira conhecido liu ho naran identidade mak hanesan Lu-Olo, Taur matan Ruak, Kay Rala, Lassama,Lere anan Timor, no seluk seluk tan

    ResponderEliminar
  3. Parabéns Kiakilir,hau espera buat hotu sei Lao ho suseso, Abc

    ResponderEliminar
  4. Obrigaduh Bin KIAKILIR, BA REFERENSI NE. Abin nia esforsu ne motiva tebes Maubere Oan atu hatene lolos origem Timor,tane no kontinua Valoriza Heransa Beiala Sira hodi hatudu ba mundu originalidade no kultura Timor nian.Apresia tebes Abin nia Esforsu. With Love For Our Timor.Abrazos

    ResponderEliminar
  5. Obrigaduh Bin KIAKILIR, BA REFERENSI NE. Abin nia esforsu ne motiva tebes Maubere Oan atu hatene lolos origem Timor,tane no kontinua Valoriza Heransa Beiala Sira hodi hatudu ba mundu originalidade no kultura Timor nian.Apresia tebes Abin nia Esforsu. With Love For Our Timor.Abrazos

    ResponderEliminar
  6. Hau nia KULTURA mak hau nia IDENTIDADE....
    Hau nia LISAN mak hau nia IDENTIDADE....
    Hau nia NARAN mak hau nia IDENTIDADE
    Hau nia Identidade mak hau nia A'an (Kepribadian).
    Claro tebes buat nebe mak Belun Kiakilir nia hanoin no objetivo ida ne.Hau pessoal orguilho tebes ba Belun Kiakilir nia hanoin diak atu dezemvolve nafatin naran sira uluk ita nia avo sira husik hela mai ita.
    Hakuak bo'ot ba Ita hotu...........

    ResponderEliminar

Publicação em destaque

"ÉS VIVA"

"És viva" A todas as mulheres Estás triste, Estás só Porque ninguém te fala Porque ninguém te liga Ninguém quer saber d...